Fog'as Blog

Rusijoje pilotuojamą misiją Marse imitavę savanoriai „grįžo į Žemę“ liepos 26, 2009

Šeši savanoriai iš Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) šalių antradienį išėjo iš viename Maskvos mokslo institute įrengtos kapsulės, kurioje jie praleido tris mėnesius, imituodami pilotuojamą misiją Marse. Kapsulės liukas, kuris buvo užrakintas kovo 31 dieną, buvo atidarytas 14 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Keturi Rusijos ir du ES šalių piliečiai pasirodė šypsodamiesi ir iš pažiūros geros sveikatos po 105 dienų, kurias jie praleido visiškai atskirti nuo išorinio pasaulio Rusijos medicinos ir biologijos problemų institute (IBMP), sakė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.

Panašius į tikrų astronautų aprangą mėlynus kombinezonus vilkintiems bandymo dalyviams buvo įteiktos gėlių puokštės, o jie džiaugsmingai mojavo žiūrovams.

Vykdant šį eksperimentą siekta kuo tikroviškiau atkurti pilotuojamo skrydžio į Marsą sąlygas: nusileidimą ant Raudonosios planetos paviršiaus ir iki 20 minučių vėluojančius ryšio signalus.

Mokslininkai stebėjo ilgalaikės atskirties psichologinius ir fizinius padarinius eksperimento dalyviams. Tikimasi, kad šis bandymas padės geriau suprasti ilgų kosminių skrydžių metu kylančias problemas.

Maskvoje atliktas bendras Europos kosmoso agentūros (ESA) ir IBMP eksperimentas tebuvo įžanga į dar didesnio masto projektą, kurį ketinama pradėti ateinančių metų pradžioje.

ESA pranešime nurodoma, kad atliekant naująjį bandymą toje pačioje kapsulėje bus uždaryti šeši įgulos nariai, kurie joje praleis 520 dienų. Manoma, jog tiek laiko gali trukti skrydis į Marsą ir atgal.

Pastarojo eksperimento dalyviai tris mėnesius gyveno 550 kubinių metrų tūrio kapsulėje, kurioje buvo įrengtos mažytės (vos 3,2 kvadratinio metro ploto) miegamosios kajutės.

Pagal bandymo sąlygas savanoriai kapsulę anksčiau laiko galėjo palikti tik dėl ligos ar kitų nenumatytų veiksnių. Tačiau visi šeši įgulos tris mėnesius ištvėrė be didesnių nusiskundimų.

ESA ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pateikė atskiras prognozes, kad pilotuojamas skrydis į Marsą gali būti surengtas po maždaug po trijų dešimtmečių.

Atstumas nuo Žemės iki Raudonosios planetos, nelygu jų tarpusavio padėtis, svyruoja nuo 55 mln. iki daugiau nei 400 mln. kilometrų.