Oficialūs NASA atstovai patvirtino, kad šiuo metu vykdomas toks Marso kolonizavimo būdo galimybių tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar astronautus būtų galima pasiųsti nuolatinai gyventi į Marsą ar jo palydovus, kad čia būtų įkurtos žmonių kolonijos, praneša „Telegraph.co.uk“.

Ambicingas žmonių siuntimo į Marsą su „bilietais į vieną pusę“ planas pavadintas „Hundred Years Starship“ projektu. Jis buvo pradėtas ekspertams patvirtinimus technologinio jo įgyvendinimo pagrįstumą. Projekto esmė – kolonizatorių iš Žemės, žinančių, kad nebegalės niekada į ją sugrįžti, siuntimas į Marsą.

NASA Ameso tyrimų centro direktorius Pete’as Wordenas patvirtino, kad Aeronautikos ir kosmoso administracija šiam tyrimui skyrė apie 1,5 mln. dolerių finansavimą. Preliminariais NASA ekspertų vertinimais, pirminės žmonių kolonijos Marse įkūrimas kainuotų apie 10 milijardų JAV dolerių. Tačiau, pasak P. Wordeno, prie tokios misijos finansiškai gali prisidėti ir stambaus verslo atstovai, be to, bus ieškoma būdų išlaidoms gerokai sumažinti.

Jis sakė kalbėjęsis apie tai su potencialiais privačiais investuotojais, tarp jų ir su vienu iš „Google“ steigėjų Larry Page’u. „Jis paklausė: „Ar galėtumėte tai atpiginti iki 1 arba 2 milijardų?“ – sakė NASA Ameso tyrimų centro vadovas, aiškiai užsimindamas apie galimą rimtą privačių investuotojų paramą.

Nors toks planas atrodo kaip mokslinė fantastika, pranešama, kad jo galimybių tyrime aktyviai dalyvauja Pentagono technologijų „variklis“ – JAV Gynybos departamento Priešakinių gynybos tyrimų agentūra. Jos atstovai dirba kartu su NASA specialistais, praneša „Telegraph.co.uk“.

Pirminiais vertinimais 4 savanorių astronautų ekspediciją į Marsą, kad jie nuolatinai apsigyventų šioje planetoje pastatytoje bazėje, būtų galima surengti iki 2030 metų.

„Per kelerius artimiausius metus mes išvysime pirmąjį tikrą kosminio laivo, tinkamo tarpplanetinėms kelionėms, prototipą“, – pareiškė P. Wordenas. Pasak jo, skrydis į Marsą truktų maždaug 9 mėnesius. Pirmieji kolonizatoriai skristų tik į vieną pusę, nes jų grąžinimas iš Marso į Žemę būtų „pernelyg brangus“. Pirmajai žmonių kolonijai Marse iš Žemės būtų siunčiami kroviniai, kurie padėtų jiems apsirūpinti viskuo, kuo reikia naudojant Marso išteklius.

DARPA atstovas pareiškė, kad šiuo metu šio projekto galimybių studija yra pasiekusi ankstyvąjį užduočių formulavimo etapą, tačiau pats projektas esą nebus įslaptintas. Su juo galės susipažinti visuomenė, o išsamiau jis bus pristatytas kitų metų pradžioje.

Marsas. NASA nuotr.

„CSAR DiscRotor“ hibridinio lėktuvo projektą Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) ir „Boeing“ pradėjo vykdyti 2008 metais. Dabar pirmąsyk viešai paskelbta šio orlaivio koncepciją pristatanti kompiuterinė animacija, pranešė „AviationWeek.com“.

„DiscRotor“ orlaivis gali kyboti ore ir kilti bei leistis kaip sraigtasparnis, tačiau geba išvystyti didelį greitį ir pakilti į didelį aukštį kaip įprastas karinis lėktuvas, teigiama pranešime. Tokie hibridinio lėktuvo ypatumai ypač pravers karinėje aviacijoje, nes „DiscRotor“ gali pasiekti tokias vietas, kur nepavyktų nusileisti jokiam reaktyviniam ar sraigtiniam lėktuvui. Jam nereikia nusileidimo ar pakilimo tako, tačiau jam nebūdingi ir didžiausi sraigtasparnių trūkumai – net patys greičiausi iš jų, skrisdami dideliame aukštyje, yra gerokai lėtesni ir labiau pažeidžiami.

Pasak ekspertų, „DiscRotor“ dizainas leidžia šiam lėktuvui pasiekti teorinį maždaug 670 km/h  greitį, jis gali gabenti apie 1,2 tonos krovinį, o skrydžio spindulys siektų apie 720 kilometrų.

„DiscRotor“ sraigto mentės  skrydžio metu įtraukiamos į plokščią diską, kuris įprastinio lėktuvo režimu atlieka papildomo sparno funkciją. Tačiau inžinieriams reikės dar gerokai pasidarbuoti, kad perėjimas iš vieno skrydžio režimo į kitą orlaiviui esant ore būtų kuo sklandesnis ir patikimesnis. „Boeing“’ atstovai pabrėžia, kad kuriant „DiscRotor“ reikės įveikti ir dar kelis rimtus techninius iššūkius.

Pranešama, kad 2011 metais DARPA ir „Boeing“ aerodinaminiame vamzdyje pradės 20 proc. dydžio „CSAR DiscRotor“ modelio bandymus.

Chirurginis robotas „DaVinci“ medicinos srityje sėkmingai darbuojasi nuo šios vasaros, tačiau įdomu tai, kad pirmasis jo prototipas sukurtas dar 1980 metais. Juo besinaudojantys specialistai operacijas gali atlikti nuotoliniu būdu.  Jo „kolega“ – robotas „McSleepy“ – iš esmės yra automatizuota anestezijos mašina, kuri šiam procesui vykdyti naudojama nuo 2008 metų. Suderinus šių mašinų galimybes, jos Monrealio ligoninėje gydomam pacientui atliko prostatektomijos (prostatos šalinimo) operaciją. Tiesa, nors „DaVinci“ buvo valdomas žmogaus, tačiau operacinėje be robotų ir paciento daugiau nebuvo nei vieno asmens.

Robotų „DaVinci“ ir „McSleepy“ bendradarbiavimas mums pasirodė akivaizdi galimybė; medicinoje naudojami robotai savo veiksmus atlieka daug saugiau ir tiksliau nei žmogus, todėl gaunami ir geresni galutiniai rezultatai“, – teigia McGillo universiteto Sveikatos centro anestezijos skyriaus gydytojas T.M. Hemmerlingas, kuris taip pat dirba šio universiteto mokslinių tyrimų institute.

„ „DaVinci“ mums leidžia dirbti naudojant darbo stotį; mašinos padedami chirurginius instrumentus savo pirštais valdome tokiu tikslumu, kuriam užtikrinti vien tik žmogaus galimybių nepakanka“, – komentuoja  universiteto urologas A. Aprikian. Jis kartu su savo vadovaujama chirurgų komanda roboto manipuliatorius valdo specialia darbo stotimi, kuri mašinos „matomus“ trimačius vaizdus tiesiogiai transliuoja į didelės raiškos ekraną.

„Anestezijos užtikrinimas roboto atliekamai prostatektomijai yra sudėtinga procedūra, kadangi idealioms operavimo sąlygoms užtikrinti būtina atsižvelgti ir į operuojamo paciento padėtį, ir į raumenų atsipalaidavimo lygį.  Automatizuota „McSleepy“ anestezija garantuoja aukščiausią kokybę, nepriklausančią nuo subjektyvios patirties. Ją galima sukonfigūruoti tiksliai bet kokio tipo robotizuotai operacijai“, – priduria Hemmerlingas.

Medikai sutinka, jog norint ištobulinti robotizuotą chirurgiją, dar būtina atlikti nemažai tyrimų ir darbų – pradedant techniniais aspektais, baigiant robotams reikalingos erdvės užtikrinimu. Elektroniniai chirurgai žmogaus artimiausioje ateityje tikrai nepakeis, tačiau leis jiems operacijas atlikti aukščiausiu lygiu. Sukauptą patirtį Monrealio medikai planuoja pritaikyti kitokio tipo operacijose, gydant platesnį pacientų ratą.

Robotizuotai operacijai atlikti panaudoti du chirurginiai robotai – „DaVinci“ ir „McSleepy“. McGillo univ. nuotr.

Internete pasklido būsimojo „Google“ išmaniojo telefono „Nexus 2“ nuotrauka. Ją paskelbusios svetainės „Gizmodo.com“ atstovai tvirtina, kad ši nuotrauka nėra padirbta, o „Nexus 2“ iš tikrųjų ruošiamas rinkai.

Pranešama, kad „Nexus 2“ gamins bendrovė „Samsung“ – galbūt todėl „Nexus 2“ išoriškai primins „Samsung Galaxy S“ išmanųjį telefoną.

Apatinėje antrojo „Google“ telefono korpuso dalyje yra 4 sensoriniai valdymo mygtukai. Pranešama, kad „Google“ atsisakė manipuliatoriaus, kuris buvo naudojamas „Nexus One“ telefone.

Be to, priekinėje korpuso dalyje atsirado vaizdo skambučiams skirta videokamera. Užpakalinė korpuso dalis, skirtingai nuo „Galaxy S“, bus išlenkta.

Kol kas techninės „Nexus 2“ savybės neskelbiamos, nežinomas net jo ekrano dydis. Manoma, kad šiame telefone bus diegiama naujoji „Google“ mobilioji OS „Android Gingerbread“, turinti pasirodyti iki šių metų pabaigos.

Kol kas „Google“ oficialiai nepatvirtino „Nexus 2“ išleidimo. Pirmasis ‚guglofonas“ „Nexus One“ buvo pateiktas rinkai 2010 m. sausį.

Prietaisas, verčiantis šunų kalbą į žmonių

Japonų mokslininkai sukūrė įtaisą, kuris, pasak jų, pagal šuns lojimą gali nustatyti gyvūno emocijas, praneša „The Telegraph“. „Bowlingual Voice“, kurį pagamino Japonijos žaislų gamintojas „Takara Tomy“, yra kalbantis įtaisas, kuris analizuoja šunų lojimą ir gautą rezultatą išverčia į žmonių kalbą.

Įtaisas nuskaito šešias emocijas – įskaitant liūdesį, džiaugsmą ir nusivylimą. Jame įrašytos tam tikros frazės, pavyzdžiui, „pažaisk su manimi“.

„Bowlingual Voice“ pasirodys Japonijos parduotuvėse kitą mėnesį ir kainuos maždaug 500 litų. Tai patobulinta versija aparato, kuris buvo sukurtas prieš septynerius metus.

Įtaisą, kuris iš pradžių bus parduodamas tik Japonijoje, sudaro mikrofonas, tvirtinamas prie šuns kaklo, ir valdymo pultas.

Kai šuo loja, mikrofonas įrašo garsą ir nusiunčia duomenis į šeimininko valdymo pultą, kuriame duomenys „išverčiami“ į žodžius.

Kalbos sintezatorius garsiai informuoja šuns savininką apie jo augintinio norus ir ketinimus, kurie taip pat užrašomi belaidžio valdymo pulto ekrane.

Keturi Rusijos ir du ES šalių piliečiai pasirodė šypsodamiesi ir iš pažiūros geros sveikatos po 105 dienų, kurias jie praleido visiškai atskirti nuo išorinio pasaulio Rusijos medicinos ir biologijos problemų institute (IBMP), sakė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.

Panašius į tikrų astronautų aprangą mėlynus kombinezonus vilkintiems bandymo dalyviams buvo įteiktos gėlių puokštės, o jie džiaugsmingai mojavo žiūrovams.

Vykdant šį eksperimentą siekta kuo tikroviškiau atkurti pilotuojamo skrydžio į Marsą sąlygas: nusileidimą ant Raudonosios planetos paviršiaus ir iki 20 minučių vėluojančius ryšio signalus.

Mokslininkai stebėjo ilgalaikės atskirties psichologinius ir fizinius padarinius eksperimento dalyviams. Tikimasi, kad šis bandymas padės geriau suprasti ilgų kosminių skrydžių metu kylančias problemas.

Maskvoje atliktas bendras Europos kosmoso agentūros (ESA) ir IBMP eksperimentas tebuvo įžanga į dar didesnio masto projektą, kurį ketinama pradėti ateinančių metų pradžioje.

ESA pranešime nurodoma, kad atliekant naująjį bandymą toje pačioje kapsulėje bus uždaryti šeši įgulos nariai, kurie joje praleis 520 dienų. Manoma, jog tiek laiko gali trukti skrydis į Marsą ir atgal.

Pastarojo eksperimento dalyviai tris mėnesius gyveno 550 kubinių metrų tūrio kapsulėje, kurioje buvo įrengtos mažytės (vos 3,2 kvadratinio metro ploto) miegamosios kajutės.

Pagal bandymo sąlygas savanoriai kapsulę anksčiau laiko galėjo palikti tik dėl ligos ar kitų nenumatytų veiksnių. Tačiau visi šeši įgulos tris mėnesius ištvėrė be didesnių nusiskundimų.

ESA ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pateikė atskiras prognozes, kad pilotuojamas skrydis į Marsą gali būti surengtas po maždaug po trijų dešimtmečių.

Atstumas nuo Žemės iki Raudonosios planetos, nelygu jų tarpusavio padėtis, svyruoja nuo 55 mln. iki daugiau nei 400 mln. kilometrų.